 |
|
|
|
Naujausi komentarai
|
...
PAGRINDINIS
| Draugystę su egiptiečiu lietuvė vadina gražiausiais savo gyvenimo metais |
|
|
 „Arabų moterys po savo asketiškais apdarais slepia neblėstančią energiją. Iš kur visa tai? Tai suteikia jų vyrai“, - tikina lietuvė. Pašnekovė tikina, jog dėl santuokos su kitataučiu ji nedvejojo nei akimirkos. „Kartais net pamirštu, jog gyvenu ne su lietuviu. Sergejus yra rusakalbis, todėl su dideliais kultūriniais skirtumais susidurti netenka. Abu mėgstame burokėlių sriubą ir balandėliu. Tad, kokios problemos?, - nusijuokia ji. – Be to, mano vyras sparčiai mokosi lietuvių kalbos. Manau, jog ateityje galėsime laisvai bendrauti lietuviškai“. Ugnė prisipažįsta, kad per vienuolika metų, kuriuos praleido Čikagoje, jai nuolatos tekdavo artimiau susidurti su kita kalba bendraujančiais vaikinais. Vienu pirmųjų jos draugu svetimoje šalyje tapo italų kilmės amerikietis. „Kai apsigyvenau Jungtinėse Amerikos Valstijose, angliškai mokėjau tik kelis žodžius. Įsivaizduokit, aš, aštuoniolikos metų mergina, Lietuvoje turėjusi krūvą draugų ir iš aplinkinių išsiskyrusi ypatingu komunikabilumu, atsidūrusi Čikagoje pasijutau lyg užspiesta į kampą. Net su ir daugiabučio namo kaimynais, kuriame iš pradžių apsigyvenau, nemokėjau normaliai pasisveikinti. O aš taip troškau bendrauti, - prisimena pašnekovė. – Kai vienoje kavinėje susipažinau su Mario, nusprendžiau pamiršti visus savo kompleksus dėl anglų kalbos ir su juo susidraugauti. Ar man jis patiko? Taip, tačiau nėjau dėl jo iš proto. Tiesiog troškau išmokti kalbėti angliškai“. Po dviejų metų draugystės jaunuoliai pasuko skirtingais keliais. Ugnė tikina, jog išsiskyrimas su amerikiečiu buvo pakankamai skausmingas. „Mario buvo puikus vaikinas, nuostabus draugas, atidus pašnekovas, tačiau turėjo vieną ydą, kurios nepajėgiau toleruoti – pernelyg mėgo moteris. Tai, jog gatvėje atvirai dairydavosi į kitas, pastebėjau jau po kelių draugystės mėnesių. Žinoma, buvo skaudu, tačiau stengiausi kontroliuoti savo pavydą, - atvirauja ji. – Kai sužinojau, jog jis permiegojo su mano kaimyne, nesugebėjau jam atleisti. Po skyrybų sužinojau dar daugiau šlykščių faktų, tačiau jau buvo nebesvarbu. Ilgą laiką kaltinau save dėl to, jog buvau akla ir nepastebėjau akivaizdžių neištikimybės ženklų. Galiausiai suvokiau, jog kenčiu ne dėl to, jog mylėjau tą vyrą. Man paprasčiausiai buvo gėda ir nejauku jaustis pažemintai“. Ugnė, išsiskyrusi su savo vaikinu, daugiau negu metus nesileido į rimtas draugystes. Moteris tvirtina, jog tuo buvo itin pažeidžiama. „Kai susipažinau su Ahmed, net nemaniau, jog jam kada nors pavyks užkariauti mano širdį. Kur jį sutikau? Visai neromantiškomis aplinkybėmis, - nusijuokia ji. – Pamenu, tą dieną „Walmart“ prekybos centre žiūrinėjau vaistų nuo kosulio buteliukus. Mano užkalbino guvus vaikinukas. Tiesą sakant, net nemaniau leistis į tolimesnes kalbas, tačiau jis buvo toks įkyrus, kad net nepajutau, kaip jam padiktavau savo elektroninio pašto adresą“. Ugnė prisipažįsta, jog jau jau tą pačią dieną jos elektroninio pašto dėžutę užgulė galybė romantiškų Ahmed laiškų. Moters tikinimu, iš pradžių ji vertino tai kaip žaidimą, tačiau galiausiai pajuto vis nekantriau laukianti jo virtualaus dėmesio. „Net nežinau, kaip tai paaiškinti, tačiau Ahmed turėjo ypatingą aurą, kuri vis labiau mane traukė ir žavėjo. Pradėjome susitikinėti, vis daugiau laiko praleisti kartu. Po aštuonių mėnesių apsigyvenome kartu, - pasakoja ji. – Tiesa, šiek tiek baiminausi jo kilmės. Ahmed gimė Egipte, tačiau šešiolikos metų atsidūrė Jungtinėse Valstijose“. Ugnės teigimu, su egiptiečiu ji praleido ketverius metus. Moteris prisipažįsta, jog su šiuo vyru ji planavo kurti šeimą, tačiau jaunuoliai galiausiai pasuko skirtingais keliais. „Šiai draugystei nepritarė nei mano tėvai, nei giminaičiai, nei artimiausi draugai. O aš buvau tiesiog pakvaišusi dėl jo, - kalba ji. – Ar jis buvo man geras? Taip, tačiau vien to neužteko. Aš norėjau šeimos, vaikų, sėslumo ir ramybės gyvenime. O jis? Jis troško keliauti, mokytis, siekti karjeros. Ne kartą jam sakiau, jog viską įmanoma suderinti. Jis sutiko su mano nuomone, tačiau mums nepavyko. Tiesiog nepavyko suderinti tam tikrų savo gyvenimo taškų“. Ugnė prasitaria nesuprantanti, kodėl tautiečiai aklai smerkia islamą išpažįstančius žmones. Jos tikinimu, nemaža dalis jos draugių yra ištekėjusių už arabų ir jaučiasi itin laimingos. „Žinau, ką lietuviai galvoja ir ką jie šneka. Per ketverius metus, praleistus su egiptiečiu, kalbų prisklausiau sočiai. Turiu savo nuomonę ir jos niekada nepakeisiu. Arabai puikiai elgiasi su moterimis, jomis rūpinasi ir gerbia. Sakote, jie grobia vaikus ir fanatiškai šlovina Alachą? Neneigsiu, ir man teko girdėti apie tokius atvejus, tačiau dar dažniau girdžiu, kaip prisiliuobę lietuviai daužo savo žmonas ir dienų dienomis drybso ant sofos“, - pastebimai susinervina pašnekovė. – Achmed padovanojo geriausius metus mano gyvenime. Tai, kad mums nepavyko sukurti šeimos, kalta ne jo kilmė, o asmeninis nesusikalbėjimas“. Lietuvė, išgyvenusi skaudžias skyrybas, ilgą laiką apie naują draugystę nenorėjo net pagalvoti. Tačiau viename vakarėlyje sutiktas Sergejus jos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Ugnė tikina, jog labai myli savo sutuoktinį, tačiau mano, jog gražiausius laikus jau išgyveno su egiptiečiu. „Savo istoriją sutikau papasakoti todėl, jog jau pavargau girdėti nuolatines lietuvių kalbas, smerkiančias arabus. Jie – kitokie, tačiau nereiškia, jog blogesni už mus. Jų moterys po savo asketiškais apdarais slepia neblėstančią energiją ir gyvenimo džiaugsmą. Iš kur visa tai? Tai suteikia jų vyrai“, - įsitikinusi Ugnė. Flickr.com nuotr. Komentarai:
Powered by !JoomlaComment 3.21
3.21 Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved." |
Niekada
|
|
|
|
|
|
|
|
© 2007 Langasnews.com visos teisės saugomos I dizainas: valiooo
|
Spalis Nr. 11 (234)  "LANGAS PLIUS" 720 Plainfield Road Willowbrook, IL 60527 |
 |
 |
 |
 |
 |